Depresijos gydymas šiluma ir šviesa
Trumpėjant dienoms ir vėstant orams mus vis dažniau aplanko nerimastingos, niūros mintys, o galbūt reiškiasi ir depresijos požymiai. Jeigu jau kuris laikas jus kankina sutrikęs miegas, emocinis ir fizinis nuovargis, praradote gyvenimo džiaugsmą ir tampa sudėtinga susikaupti, verta suklusti ir įsitikinti, kad jūsų neužklupo ši klastinga liga. Kaip įveikti tokią būseną be vaistų? Gydytojai pataria pabandyti psichologinę pagalbą, pakoreguoti gyvenimo būdą, skirti daugiau dėmesio fiziniams pratimams. Na, o mes rekomenduojame šalia visų šių priemonių išbandyti gydymąsi krosnelės ar židinio šviesa ir šiluma.
Pakeisti natūralią šilumą ir šviesą nėra paprasta. Galima išbandyti specialias šviesos terapijos lempas, bet tai vargiai atstoja tikrą šilumos ir šilumos šaltinį – saulę, kuria galime mėgautis šiltaisiais metų laikais. Pati natūraliausia ir tikriausia šiluma ir šviesa sklinda iš krosnelės ar židinio, tad jas būtų galima vadinti efektyvia depresijos prevencine priemone. Ne be reikalo krosneles ir židinius danų dizaineriai šmaikščiai vadina saugiai degančiais baldais interjere. Be to, gydanti yra ne tik šviesa ir šiluma, kuri sklinda iš jų, bet ir medžio malkose sukaupta saulės šiluma. Degant medžiui dažnai kyla jausmas, jog pati saulė apgaubia ir šildo žmogų.
Raminamąjį poveikį turi tiek krosnelės ar židinio skleidžiama šiluma ir šviesa, tiek pats kūrenimo procesas. Ugniakure deganti ugnis leidžia žmogui nurimti, atgauti fizines jėgas ir dvasinę pusiausvyrą, o jos stebėjimas prilygsta meditacijai. Tikriausiai kiekvienas esate patyrę tą jausmą, kai ugnis užburia taip, jog prarandate laiko nuovoką – stebėti židinyje ar krosnelėje plazdančią ugnį galima valandų valandas. Atslūgus psichologinei įtampai mažėja ir fiziniai skausmai, kurie dažnai lydi depresiją.
Rudenį ir žiemą krosnelės ir židinio teigiamam poveikiui sustiprinti galima papildomai pavartoti vitamino D. Nuo 80 iki 90 procentų vitamino D žmogaus organizme pasigamina mums būnant saulėje, tad tam, kad šaltuoju periodu neišsektų jo atsargos, rekomenduojama papildomai šio vitamino pavartoti piliulių pavidalu. Pakankamas šio vitamino kiekis organizme atlieka tarsi apsauginę funkciją, visapusiškai gerina emocinę būklę, padeda jaustis ramiau ir atsipalaiduoti. Teigiama, kad vitaminas D didina serotonino, t. y. laimės hormono kiekį, taigi kuo daugiau šio vitamino, tuo geresnė mūsų nuotaika.
Jeigu vis dėlto matote, kad išbandėte visas natūralias priemones, o nerimas ir depresijos požymiai nesitraukia, atvirkščiai – tik gilėja ir tęsiasi ilgiau nei keletą savaičių, nedelskite. Kreipkitės pagalbos į šeimos gydytoją ar psichologą. Jie gali tiksliausiai įvertinti jūsų esamą būseną ir paskirti individualų gydymą. Jeigu šiuo laikotarpiu kyla savižudiškų minčių ar net planų, nieko nelaukdami pasikalbėkite apie tai su artimu žmogumi arba paskambinkite emocinės paramos pagalbos telefonais, pabendraukite su savanoriu ar konsultantu, kurie padės jums pasirūpinti savimi.